Tarptautinė apklausos ataskaita „Socialinės priežiūros sektorius – gerovė, iššūkiai ir įgūdžiai“, parengta pagal Erasmus+ CARES projektą, nagrinėja socialinės priežiūros darbo jėgą Vengrijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Italijoje. Ataskaitoje atskleidžiami tiek bendri iššūkiai, tiek šalims būdinga dinamika socialinės priežiūros sektoriuje, taip pat išryškinamas sektoriaus demografinis, profesinis ir emocinis vaizdas.

Siekiant geriau suprasti iššūkius ir poreikius, su kuriais susiduria socialinės priežiūros darbuotojai keturiose šalyse, CARES projekto tyrimas buvo orientuotas į augantį perdegimo ir antrinio trauminio streso lygį, nepaisant paprastai aukšto darbo pasitenkinimo lygio. Projektas nagrinėjo perdegimo lygius, darbo vietos iššūkius ir naujų kompetencijų bei įgūdžių poreikį keturiose šalyse.

Projekto partneriai parengė klausimyną, kuris buvo išverstas į vengrų, lietuvių, rumunų ir italų kalbas ir platinamas internetu per LimeSurvey platformą 2025 m. vasario–kovo mėnesiais. Jį užpildė 636 respondentai, iš kurių 635 buvo iš partnerių šalių: 296 iš Rumunijos, 149 iš Lietuvos, 143 iš Vengrijos ir 47 iš Italijos.

Apklausos rezultatai rodo, kad socialinės priežiūros sektorius visose keturiose šalyse yra itį feminizuotas – moterys sudaro daugiau nei 80 % respondentų. Dauguma dalyvių yra 36–55 metų amžiaus ir turi daugiau nei septynerių metų profesinę patirtį.

Vengrijoje ir Lietuvoje daugiausia atstovavo socialiniai darbuotojai, turintys universitetinį išsilavinimą, o Rumunijoje ir Italijoje profesiniai profiliai buvo įvairesni. Nepaisant profesinės patirties, socialinės priežiūros darbuotojai gauna žemus atlyginimus, ypač Vengrijoje ir Rumunijoje, kur daugiau nei pusė jų uždirba mažiau nei 1 000 € per mėnesį (55 % Vengrijoje ir 65 % Rumunijoje), o tai yra žemiau šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo. Lietuvoje 79 % respondentų uždirba nuo 1 001 € iki 2 000 € per mėnesį. Italijoje 30 iš 47 respondentų nurodė atlyginimus toje pačioje pajamų kategorijoje.

Dauguma respondentų Vengrijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje dirba viešajame sektoriuje, o Italijos respondentai daugiausia dirba privačiame sektoriuje.

Socialinės priežiūros darbuotojai visose keturiose šalyse nurodė tam tikrus emocinius ir tarpasmeninius įgūdžius – tokius kaip empatija, bendravimas, atsparumas ir pagarba – kaip svarbiausius efektyviai priežiūrai teikti. Taip pat labai vertinamas laiko valdymas, komandinis darbas ir konfliktų sprendimas, o skaitmeniniai ir žalieji įgūdžiai laikyti mažiau esminiais. Su stresu susiję veiksniai apėmė administracinę naštą, nepakankamą personalo skaičių, menką pripažinimą ir emocinį išsekimą, o Vengrijos socialinės priežiūros darbuotojai nurodė aukščiausius perdegimo lygius. Jaunesni darbuotojai Lietuvoje ir Rumunijoje, taip pat vyresni nei 55 metų socialinės priežiūros darbuotojai, nurodė ypač aukštą streso lygį, o tai rodo poreikį amžiui pritaikytoms intervencijoms.

Respondentai pasiūlė aštuonis pagrindinius prioritetus, siekiant pagerinti socialinės priežiūros darbuotojų gerovę ir darbo pasitenkinimą: geresnį atlygį ir išmokas; didesnį pripažinimą ir pagarbą; geresnes darbo sąlygas; lanksčius grafikus; nuolatinius mokymus ir emocinę paramą; aiškius ir teisingus teisės aktus; pakankamą personalo skaičių; ir stipresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pasiūlymai dėl tvarios praktikos apėmė ergonomiškas darbo vietas, geresnius skaitmeninius įrankius ir žaliąją infrastruktūrą.

CARES tarptautinės apklausos ataskaita rekomenduoja kelias tikslines intervencijas, tokias kaip administracinės naštos mažinimą, traumą įvertinančios priežiūros ir tarpusavio paramos tinklų stiprinimą, investicijas į įgūdžių ugdymą ir karjeros mobilumą, priežiūros ir pripažinimo kultūros skatinimą, lanksčių, šeimai palankių darbo sąlygų užtikrinimą bei įdarbinimo stiprinimą, orientuojantis į nepakankamai aptarnaujamas sritis. Mokymo programos turėtų integruoti emocinį raštingumą, skaitmeninį sklandumą ir tvarumą, kad būtų stiprinamas atsparumas ir užtikrinamos palaikančios darbo sąlygos.

Socialinės priežiūros darbuotojų palaikymas yra būtinas ne tik dėl jų pačių gerovės, bet ir dėl priežiūros kokybės, teikiamos ES gerovės sistemose.